Kuopos vasara - Aukštaitijos nacionalinis parkas
Ketvirtadienis, 24 Liepos 2008 13:17

Viena iš kuopos gyvuojančių gero poilsio tradicijų vasaros metu - bendras susibūrimas. Šio susibūrimo tikslas pabūti kuopos kariams neformalioje aplinkoje, pabendrauti ar tiesiog praleisti aktyviai poilsį kartu.

Kuopos vadovybei iniciavus ir gerai kompanijai susirinkus, atitinkamai buvo nuspręsta liepos 26 - 27 dienomis išsinuomoti baidares ir šį laiką praleisti Aukštaitijos nacionaliniame parke, kuris unikalus savo besijungiančiais vandens telkiniais. Pasirinkę dviejų parų žygį - vardu Būka, kuopos vasaros dalyviai įveiks apie 30 kilometrų atstumą ir savo kelyje sutiks Utenį – Utenykštį– Būką– Baluošą – Baluošykštį – Skregždą – Srovinaitį – Almają – Srovę – Asekas – Aseką – Linkmenas – Asalnykštis – Asalnus – Lūšius. Starto vietą – stovyklavietę prie Utenio ežero – finišuosime tiesiai Palūšės valtinėje.

Bus visko: ir seklumų, ir pelkių, ir nuvirtusių medžių, ir uodų, ir bebrų. Ir plauksime, ir nešime. Kelyje laukia stebuklai: lelijų plantacijos, kosminiai drugeliai, o svarbiausia – ežeras saloje (jį suras tik patyręs vedlys). Plaukiant Skregžda atrodo, kad laikas sustojo, o eglyne pasislėpusius Robino Hudo lankininkus pastebės ne visi. Plaukdami Linkmeno ežeru užsuksime į Ladakalnį. Apkabinsime Ladakalnio ąžuoliuką, sugalvosime norą, ir jis tikrai išsipildys. Į Ladakalnį reikia neštis akmenį, prilygstantį turimų nuodėmių kiekiui, todėl nenuostabu, kad daugelis lipa tuščiomis, nes tiesiog neįstengia pakelti nuodėmių akmens…

Nepamiršime Ginučių parduotuvėje nusipirkti konservų, svogūnų ir gaiviųjų gėrimų, nes kitaip vandens malūno ūžesys atrodys silpnas ir netikras.

Įspūdžiai garantuoti.